ECTP - Tikslai ir veikla

Pradžia

2004 m. pradžioje Europos statybos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų taryba (liet. ESMTEPIT, angl. ECCREDI), suformavo darbo grupę ir pavedė jai parengti detalius pasiūlymus dėl technologinės platformos civilinės statybos sektoriuje sukūrimo.

Darbo grupė veikla buvo glaudžiai susijusi su vykdoma Europos statybos mokslinių tyrimų tinklo (liet. ESMTT, angl.E-CORE ) plėtros veikla. 

Galiausiai, ECPT buvo įkurta ESMTT S4E (angl. B4E ) konferencijos metu, kuri vyko Mastrichte 2004 m. spalio 14-15 d. ECTP, tokia forma, kokia ji dabar egzistuoja, remia Europos statybų verslo organizacijos, tačiau ji yra atvira ir visiems kitiems, kurie pageidauja dalyvauti jos veikloje. 

Diskusijos dėl vienos ar kelių statybos pramonės technologinių platformų sukūrimo buvo pradėtos 2003 m. ir įtraukė pramonės federacijas, jų narius, kitas svarbias organizacijas bei ET. 2004 m. pradžioje Europos statybos mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų taryba (ESMTEPIT) suformavo darbo grupę ir pavedė jai parengti detalius pasiūlymus dėl technologinės platformos civilinės statybos sektoriuje sukūrimo. Ataskaitos apie pažangą vykdant šį darbą buvo pateiktos įvairiuose viešuose renginiuose.

Darbo grupės veikla glaudžiai susijusi su ESMTT veiklos strategijos Europos statybos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų srityje plėtojimu, kurio tolesnę eigą remia ESMTEPIT koordinuojamas ESMTT projektas.

ESMTT S4E konferencija, surengta 2004 m. spalio 14-15 d. ir vykusi Mastrichte, kurios metu buvo aptarta ESMTT veiklos strategija ir sukurta ECTP, atvėrė galimybę pristatyti ECTP tikslus ir numatomus jos veiklos rezultatus platesnei auditorijai ir surengti antrą paramos grupės (liet. PA, angl. SG) susitikimą. Pagrindinis tikslas šiame pradiniame platformos veiklos etape yra sukurti vizijas ir įvertinti poreikius moksliniams tyrimams pasirinktose teminėse srityse. Yra numatyta, kad šios atskiros vizijos bus apjungtos į platesnę ilgalaikę 2030 m. viziją (angl. Vision 2030) kuriant ir plėtojant apstatytas aplinkas, kurioje bus apibrėžti pagrindiniai kausimai, susiję su technologijomis, sektoriaus poreikiai inovacijoms ir galimos kliūtys diegiant šias inovacijas, nustatyta strateginė darbotvarkė bei įvertinti poreikiai siekiant išlaikyti Europos pirmavimą statybos pramonės srityje.

Esama situacija

Statybos sektoriaus įnašas į Europos verslo ekonomiką yra vienas didžiausių. Jo sukurta dalis sudaro apytikriai 10% BVP ir 50% BPKF (bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas). Statyba yra strategiškai svarbi ūkio šaka, kuri užtikrina pastatų ir infrastruktūrų, nuo kurių priklauso ir visos kitos pramonės šakos bei visuomenės organai, buvimą. Statybos pramonėje dirba didžiausiais žmonių skaičius iš visų pramonės šakų, tačiau statybų veikloje dalyvaujančių įmonių tarpe didžiausią dalį sudaro smulkaus ir vidutinio dydžio įmonės, kurių įnašas į ekonominį augimą dažnai nėra deramai pripažįstamas.

Tarptautinės rinkos mastu Europos statybos sektoriaus, kuris, teigiama, laimi daugiau nei 50% visų tarptautinių statybos rangos sutarčių, įnašas į eksportą yra vienas didžiausių. Tarptautinės Europos statybos įmonių verslo apimtys iš tikrųjų viršija Japonijos (10%) ir Šiaurės Amerikos (30%) įmonių verslo apimtis.
Sektoriaus įtaka tvarumui yra esminė. Jame naudojamas didžiausias kiekis žaliavų nei bet kuriame kitame sektoriuje, o apstatytų aplinkų sukūrimui ir eksploatacijai (įskaitant su tom aplinkom tiesiogiai susijusias transporto sistemas ir statybos medžiagų perdirbimą) naudojama energija sudaro mažiausiai 50% viso energijos suvartojimo Europoje.

Statyba turi didelį potencialą didinti produktyvumą, ypač procesų patobulinimo, gamybos perorganizavimo ir IRT naudojimo požiūriu. Tą galima pasiekti plėtojant ir pritaikant tinkamas gamybos ir informacijos technologijas. Todėl vienas iš esminių veiksnių užtikrinant produktyvią ir efektyvią inovacijų, nulemsiančių mūsų ateitį, sklaidą yra gausių statybos specialistų ir operatyvinio personalo gretų parengimas ir apmokymas.

Be šitų platesnio masto iššūkių, Europoje egzistuoja ir specifiniai poreikiai, susiję su pastatais ir infrastruktūra. Daug urbanizuotų plotų Europoje, ypač naujai prisijungusiose valstybėse narėse, turi būti skubiai rekonstruoti ir atnaujinti. Tokios veiklos pavyzdžiai apima prieinamos kainos būstų kokybės pagerinimą, įdiegiant išteklių (ypač energijos) suvartojimą mažinančias priemones, tai pat kultūros paveldo išsaugojimą ir apstatytų aplinkų architektūrinio vaizdo pagerinimą, kad žmonės nebūtų priversti, o tiesiog patys norėtų jose gyventi, dirbti ir ilsėtis.

Sunkumai, su kuriais susiduriama diegiant transeuropinius tinklus, o taip pat kitus pagrindinius infrastruktūros projektus, rodo statybos sektoriaus svarbą įgyvendinant Europos tikslus. Šios problemos yra tiek ekonominio, tiek ir aplinkosauginio pobūdžio, todėl ženkliai sumažinus statybos išlaidas ir sušvelninus poveikį aplinkai galima būtų padidinti projektų įgyvendinamumą.

Yra akivaizdu, kad veiklos siekiant Europos ekonominių ir socialinių tikslų strategija turi apimti priemones, sukurtas MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, angl. RTD) bei iš šios veiklos išplaukiančių inovacijų dėka, kurios pagerins procesų, produktų ir paslaugų, naudojamų viso apstatytos aplinkos tarnavimo ciklo metu, produktyvumą, efektyvumą ir tvarumą.

Tikslai

Europos statybos technologinę platformą, tokia forma, kokia ji šiuo metu egzistuoja, remia tam tikros pagrindinės jos dalyvius atstovaujančios organizacijos Europoje. Tačiau platforma yra atvira ir visiems kitiems, kurie pageidauja aktyviai įsitraukti į jos vykdomą veiklą.

Aukšto lygio grupės atstovai patvirtins viziją ir strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę (liet. SMTD, angl. SRA) laikotarpiui iki 2030 m. SMTD bus parengta pagal pagrindines temas, kaip antai aplinkos tvarumas (energijos suvartojimo, išmetimų, atliekų ir vizualinio poveikio aplinkai sumažinimas) ir saugumas (statybose dirbančių darbininkų ir visos visuomenės) kartu su būtinybe didinti tiekimo ir pirkimo grandinių efektyvumą ir produktyvumą. Bus apsvarstytas klausimas dėl naujų ir esamų infrastruktūrų.

Pagrindinis tikslas - užimti pirmaujančias konkurencines pozicijas globaliu mastu, paversti mūsų sektorių pasaulinio lygio pramonės šaka ir imtis priemonių sėkmingai sprendžiant problemas, susijusias su pagrindiniais technologiniais iššūkiais, su kuriais mes susidursime ateinančiais dešimtmečiais.

Planuojami rezultatai

Platforma pateiks daug rezultatų, turinčių esminės strateginės svarbos:

• Europos statybos sektoriaus 2030 m vizija., pasirašyta visų pagrindinių dalyvių grupių, kurios įsipareigoja ją vykdyti, atstovų.
• Strateginė mokslinių tyrimų darbotvarkė (SMTD), nubrėžianti, kaip 2030 m. vizija bus pasiekta, ir apimanti poreikių įvertinimą bei veiklos strategijas pradinėse teminės veiklos srityse.
• Išaugusios pramonės investicijos į MTEP, turinčios lemiamos įtakos siekiant Barselonos tikslo, kad 2/3 visų lėšų, skiriamų moksliniams tyrimams, būtų investuojami pačios statybos pramonės, ypatingą dėmesį skiriant smulkaus ir vidutinio dydžio įmonėms.
• Padidėjusi valstybės į MTEP investuojamo kapitalo grąža, ypač kapitalo, skiriamo finansuoti veiklą pagal Europos Komisijos 7-ąją pagrindų programą.
• Mokslinių tyrimų veiklos planai, sudaromi naudojantis esamomis priemonėmis, bendromis Europos technologinėmis iniciatyvomis (Steigimo sutarties 171 straipsnis) bei kitais mechanizmais.
• MTEP kliūčių nustatymas ir šalinimas bei inovacijų ir technologijų, spartinančių produkto sukūrimą ir išplėtojimą bei jo pateikimą į rinką, pasirinkimas. 
  Prisidėjimas prie Europos mokslinių tyrimų erdvės (liet. EMTE, angl. ERA) plėtojimo, tame tarpe įtraukiant valstybes nares į mokslinių tyrimų programas ir projektus.
• Prisidėjimas prie naujų valstybių narių integravimo pasikeičiant žiniomis ir technologija bei vykdant bendrą mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtojimo veiklą.
• Rekomendacijos dėl ES ir nacionalinių įstatymų bei teisės aktų, skatinančių augimą ir plėtrą.

Papildomos informacijos rasite ECPT tinklalapyje šiuo adresu: www.ectp.org.